niūrinėti

niūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Vs, Plt, niū̃rinėti, -ėja, -ėjo Als vaikščioti nuleidus galvą, slampinėti: Ans niū̃rinė[ja] by nusigandęs pašaliais, nosį nuleidęs J. Mažai miegojau, tai niūrinė́ju visą dieną nesmagus Ig. Bernas, kažko supykęs, niūrinėjo po kambarį rš. Ko čia niūrinė́ji, imkis darbo! Pln. Jau Raulas ant kiemo niūrinėja, žiūrėkit, kad ko nors nepavogtų Vlk. Jis nieko nedaro, tik niūrinė́ja per dienas po kampus Kb. Niūrinė́ja viščiukai po šlaitą – kad vanagas nenuneštų! Srv. Vištos perdien niūrinė́ja ir prilesa Rdm. Kiaulės po bulbieną išsisklaisčiusios niūrinė́ja Prng.